uždurėlis

uždurė̃lis sm. (2) Š, NdŽ, ùždurelis (1) Srv, Pg, Šl, uždùrelis (1); M, aždurė̃lis (r.) (2) 1. NdŽ, Sk, Šl gyvenamųjų namų užpakalinės, prastosios durys, durelės: Ar pro didžiąsias duris įejai, ar pro uždurėlį? Slm. Iš kamaros mažnėdavo tiesiai laukan išeit pro uždurė̃lį Sb. Uždùrelį užvelkėk, kad neateitų nekviestas svečias PnmA. Sarmatijaus pro duris, tai inejau pro aždurẽlį Š. Kiaulėm nešk pro aždurė̃lį, ne pro gonkas Kp. Uždurẽlis kiton pusėn išeit Krs. 2. Š, Srv, Pg, Svn, Vkš vieta prie užpakalinių durų, kiemas užpakalinėje gyvenamojo namo pusėje: Pamazgas pilkit aždurė̃lin Kp. Vaikai po uždurė̃lį vienas kitą gaudosi PnmR. Uždurẽly buvo sodas Krs. Mama uždurė̃ly kopūstus sodino Sb. ║ prk. užuovėja: Čia biškį ùždurelis (ne taip pučia vėjas) Jnš. 3. KŽ, Bgs žr. užduris 1: Aš tą kaniukę šalinės ùždurely[je] padėjau, – pažiūrėk, tę rasi Sk. Iš karto sužinojau, kad nėra namuose ne tiktai kokios nors laisvos kamaros ar užkaborio mums prisiglausti, bet ir kertės kur uždurėlyje, priemenės pasienyje J.Balt. ^ Lojęs lojęs šunelis šmakšt į uždurėlį (liežuvis) LTR(Pn). 4. žr. užduralis 2: Daktaras, matyt, išsirėplino pro uždurelio sienose skylę LzP.